Nuo pykčio iki pykčio, ką mus moko pyktis?
Mes visi esame patyrę pyktį, bet kartais pyktis gali augti ir augti, tapti labai intensyvus ir dominuoti mūsų vidiniame ir mūsų elgesyje, tokiais atvejais pyktis tampa pykčiu ar pykčiu. Pasiutligė yra intensyvi emocinė būsena, turinti fizinį poveikį, pvz., Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis ir adrenalino bei noradrenalino koncentracija, ir tai gali mus pralaužti.
Kodėl jaučiame pyktį? Nuo pykčio iki pykčio
Pyktis yra emocinė būsena, kuri yra mūsų emocinio repertuaro dalis, bet kodėl mes jaučiame pyktį? Ką galime išmokti iš pasiutligės? Pyktis ar pyktis yra emocinė būsena, kuri pasireiškia, kai neatsakome į pyktį. Kai mes turime savo pyktį ir paliekame ją, veikdami kaip ekspresinis puodelis. Mūsų viduje pyktis daro įtaką mūsų mintims ir jausmams, keičia mūsų požiūrį į pasaulį ir mūsų jausmo būdą, interpretuojame galimas grėsmes ir jaučiame erzina. Kol pasiekiamas taškas, kur atsiranda visi sprogimai ir pyktis ar pyktis.
Pyktis sukelia mūsų kūno pokyčius, kurie mus skatina imtis veiksmų grėsmės akivaizdoje:
- širdies susitraukimų dažnis ir kraujo spaudimas pagreitėja.
- Padidinkite kai kurių hormonų, pvz., Adrenalino ir noradrenalino, kiekį.
- Mūsų mąstymas yra užblokuotas ir pyktis kontroliuoja mus.
Ką galime išmokti iš pasiutligės?
Pyktis yra emocinė būsena, kuri yra mūsų įprastų emocijų repertuaro dalis. Įprasta ir natūralu, kad pyktis jaučiasi, o kai jis paliekamas viduje, yra normalu ir natūralu, kad pasiutligės atsiras.
Ši emocinė būsena pasirodo kaip reakcija į situacijas, kurios nėra teisingos. Pyktis suteikia mums vertingos informacijos apie save ir moko mus, kad mes netvarkome savo pykčio. Tai verčia mus sudirginti, aiškinti grėsmes ir didinti įtampą, nepalikdami evakuavimo kelių.
Pyktis mums sukelia daug žalos, nes emocinė būsena, galinti turėti pražūtingų pasekmių sau ir kitiems.
Kai mes esame pikti, mes sprogiame su visais mūsų pykčiais, viskas, ką mes turime, sprogsta ir mes prarandame kontrolę. Mūsų mąstymas yra užblokuotas ir mes nerūpiime visko, mūsų emocijos yra nemalonios ir negalime ramiai palaikyti. Pyktis iš kontrolės gali padaryti daug žalos tiems, kurie yra aplink mus ir patys. Pyktis gali būti labai žalingas, todėl svarbu išmokti jį tinkamai valdyti.
Kaip galime valdyti pasiutligę?
Pyktis yra emocinė būsena ir, kaip ir kitos emocijos, yra mūsų dalis ir yra kiekvieno atsakomybė. Įprasta, kad pyktį siejame su kažkuo išoriniu, bet pirmas žingsnis yra priimti emocijas ir prisiimti atsakomybę už tai, kad niekas nebūtų kaltinamas. Atminkite, kad mes neatsakome už tai, kas vyksta ar ką daro kiti, bet už tai, kaip mes reaguojame.
1. Negalima jaustis kaltu dėl pykčioTai emocinė būsena, kuri suteikia jums informaciją.
2. Analizuokite savo pyktį, Iš kur jis kilęs? Kodėl jausitės taip? Tegul tai leidžia jums sužinoti apie save ir judėti į priekį.
3. Sužinokite, kaip išreikšti savo pyktį produktyviai, Nepalikite jų viduje, jie paveiks tavo mąstymą ir emocijas ir skatins labiau pykti ir pyktį. Tai yra ryžtingų bendravimo stilių kūrimas, leidžiantis jums išreikšti savo nuomonę ir ginti save su pagarba kitiems.
Celia Rodríguez Ruiz. Klinikinis sveikatos psichologas. Pedagogikos ir vaikų bei jaunimo psichologijos specialistas. Direktorius Educa ir mokytis, Kolekcijos autorius Skatinti skaitymo ir rašymo procesus.
Jis gali jus dominti:
- Miegas po pykčio turi įtakos miego kokybei
- Emocinis savireguliavimas
- nusivylimas, kaip susidurti
- įtampa: kas mus vargina ir kaip kompensuoti
